niurkyti

niùrkyti, -o, -ė tr. 1. R, K užgulus, pasiritus spaudyti, glamžyti: Kam tu užvertęs niùrkai, t. y. gnaibai, kuteni, spaudai J. Jonukas niùrko ir niùrko kačiukus Všk. Neniùrkykit katino – įdrėks Rmš. Kam tu niùrkai tą vaiką! Alk. Ką čia niùrkai kaip Adomas voverę! KzR. Niurko kaip katė pelę Žgč. Niurkomas katytis negajus Kltn. Jis mane kapt už krūtinės, trinkt į žemę, kad ims keliais niurkyti! A.Baran. Kad nuveikei, tai paleisk – kam dar turi taip ilgai niùrkyti! Žvr. Niùrkė niùrkė kiaulį, kol paskerdė Dbk. | refl.: Gana tau niùrkytis su ta kate Btr. Nebesiniùrkykit, vaikai, gana! Sb. Argi man, su vaikais niùrkantis, reikia geresnių drapanų? Rdm. 2. maigyti: Kam niùrkai tą skaudulį – suaugs ir pats išbėgs Trg. Vilkiukai žindo savo motiną, niurkydami letenomis jos liesą pilvą rš. Negali įkąst – niùrkyk niùrkyk (sunkiai kramtyk, voliok) po burną Gs. Lig šviežią duoną ėmė niùrkyti, riekti, ir atšankino Šv. Kam tu niùrkai šituos rūbus? Dglš. Neniùrkyk lovos, taip gražiai paklotos Žl. Kai arkliai niùrko (minko) molį, tai greit sušyla Jž. 3. narinti, murdyti: Niurkyk, niurkyk ir paniurkysi – kanapės visuomet sunkiai skęsta Brt. Tai jį ne tiek maudė, ką į purvyną niurkė V.Piet. ^ Rugius dulkyk (sėk sausai), kviečius niurkyk (sėk šlapiai) (pat.) Krok. | refl.: Pasijunta, kad tokioje klampynėj, baloj po kupstus niurkosi BsPIII275. Arkliai pasibaidė ir bandė plaukti, niurkydamiesi baisiausiame dumblyne rš. 4. skalbti, grumdyti: Niùrko po šaltą vandenį – tep ir išplaus Dkš. Boba rūbus niùrko Dsn. Ar jau baltinius niùrkai? Gž. 5. sunkiai nešti: Ką tu čia niùrkai, t. y. neši sunkų, keblų daiktą J. 6. dirbti painų darbą: Ką tu tę niùrkai, ar negali rast geresnio darbo! Vlk. | Kai anas (filologas) atvažiuodavo su draugu, tai būdavo, pasigaus vieną žodį ir niurko (nagrinėja) visą dieną Ds. \ niurkyti; apniurkyti; atniurkyti; įniurkyti; išniurkyti; nuniurkyti; paniurkyti; praniurkyti; priniurkyti; suniurkyti; užniurkyti